Lietuvos statistikos departamentas 2021 m. rengiasi atlikti gyventojų ir būstų surašymą. 2021 m. surašymas bus atliekamas administracinių duomenų pagrindu, naudojant pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis (Lietuvos Respublikos gyventojų registro, Nekilnojamojo turto registro, Adresų registro, SODROS duomenų bazės ir kt.). Siekiant efektyvaus valstybės lėšų naudojimo, atsisakoma įprasto būdo, kai gyventojai pateikia duomenis apie save, atsakydami į surašymo lape pateiktus klausimus.

Apjungus administracinius duomenis, bus parengti ir paskelbti gyventojų ir būstų 2021 m. surašymo statistiniai rodikliai (nuolatinių gyventojų skaičius, jų sudėtis pagal pagrindines demografines ir socialines ekonomines charakteristikas, pasiskirstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje, namų ūkiai ir šeimos, apsirūpinimas būstais ir kt.).

Remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijomis ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų, visose Europos Sąjungos valstybėse narėse gyventojų ir būstų surašymai atliekami tais pačiais metais, kas dešimtmetį. 2021 m. gyventojų ir būstų surašymus atliks visos ES valstybės narės.


Atnaujinimo data: 2016-12-20


Lietuvos statistikos departamente:

Metodiniais-organizaciniais klausimais
Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyrius

Tel.: (8 5) 236 4921, (8 5) 236 4968
Faksas (8 5) 236 4978
El. paštas surasymas@stat.gov.lt

Ryšių su žiniasklaida klausimais
Ryšių su visuomene skyrius

Tel. (8 5) 236 4888
Faksas (8 5) 236 4899
El. paštas info@stat.gov.lt


Atnaujinimo data: 2016-12-19


______________________

2014-12-12

Pranešimas spaudai „Lietuviai pasaulyje" (PDF)
Lankstinukas „Lietuviai pasaulyje" (PDF)

  Lietuviai pasaulyje (PDF)

2013 m. gruodis

Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ataskaita  (PDF) (~ 5 MB)


2013-10-25

  Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai ( HTML)

2013-06-28

  Būstai ir jų charakteristikos (PDF)

Būstai pagal tipą savivaldybėse (XLSX)
Tradiciniai būstai pagal nuosavybę savivaldybėse (XLSX)
Tradiciniai būstai pagal naudingąjį plotą savivaldybėse (XLSX)
Tradiciniai būstai pagal apgyvendinimą savivaldybėse (XLSX)
Tradiciniai būstai pagal pastato pastatymo laikotarpį savivaldybėse (XLSX)

2013-06-14

  Namų ūkiai ir šeimos, jų sudėtis ir dydis (PDF)

Vyrai ir moterys pagal santuokinę padėtį savivaldybėse (XLSX)
Namų ūkiai pagal namų ūkio tipą ir asmenų skaičių savivaldybėse (XLSX)
Namų ūkiai pagal asmenų skaičių ir vidutinį namų ūkio dydį savivaldybėse (XLSX)
Savivaldybių gyventojai pagal santuokinę padėtį (XLSX)
Savivaldybių gyventojai pagal šeiminę padėtį namų ūkyje (XLSX)

2013-05-17

  Gyventojų mobilumas (PDF)

Savivaldybių gyventojai pagal gimimo vietą (XLSX)
Savivaldybių gyventojai pagal pilietybę (XLSX)
Savivaldybių gyventojai pagal gyvenamąją vietą vieni metai iki surašymo (XLSX)
Savivaldybių gyventojai pagal gyvenimą užsienyje vienus metus ar ilgiau (XLSX)

2013-04-26

  Gyventojai pagal pragyvenimo šaltinius (PDF)

Gyventojai pagal pagrindinį pragyvenimo šaltinį savivaldybėse (XLSX)

2013-04-12

  Gyventojų užimtumas (PDF)

Užimti gyventojai pagal ekonomines veiklos rūšis ir profesijų grupes (XLSX)
Užimti gyventojai pagal ekonomines veiklos rūšis savivaldybėse (XLSX)
Užimti gyventojai pagal profesijų grupes savivaldybėse (XLSX)

2013-03-29

Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą (PDF)

Gyventojai pagal išsilavinimą ir tautybę (XLSX)
Gyventojai pagal išsilavinimą ir amžiaus grupes savivaldybėse (XLS)

2013-03-15

Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą (PDF)

Lietuvių tautybės gyventojai, save priskyrę žemaičiams, pagal lytį, amžiaus grupes, religines bendruomenes ir kalbų mokėjimą (XLS)
Miestų gyventojai pagal tautybę 2011 (XLS)
Gyventojai pagal tautybę savivaldybėse (XLS)
Gyventojai pagal religinę bendruomenę, kuriai jie save priskyrė, savivaldybėse (XLS)

2013-02-22

  Gimstamumas (PDF)

15 metų ir vyresnės moterys pagal gimimo metus ir amžių pirmo gimdymo metu (XLS)
15 metų ir vyresnės moterys pagal amžiaus grupes ir pagimdytų vaikų skaičių (XLS)

2013-01-25

Gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal teritoriją, amžių ir lytį (PDF)

Gyventojai pagal amžiaus grupes seniūnijose (XLS)
Gyventojai pagal amžių savivaldybėse (XLS)
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse (XLS)

2012-09-28

  2011 m. gyventojų surašymo rezultatai (PDF)

Nacionaliniai teisės aktai

  • Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299). 8 straipsnio 4 punktas numato, kad Statistikos departamentas, atlikdamas statistinius tyrimus, turi teisę įstatymų arba Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti visuotinius surašymus, prireikus tam pasitelkti gyventojus. Vadovaujantis minėta įstatymine nuostata buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 80 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo" (Žin., 2010, Nr. 11-535) reglamentuojantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo atlikimą.

  • 2010 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 80 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo" (Žin., 2010, Nr. 11-535)

  • Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. DĮ-214 „Dėl Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. DĮ-86 „Dėl personalinės Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo vyriausiosios komisijos sudėties patvirtinimo" pakeitimo

  • Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. DĮ-213 „Dėl Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. DĮ-12 „Dėl 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo darbų plano patvirtinimo" pakeitimo"

  • Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. DĮ-183 "Dėl Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo lapo (vienkartinio) formos patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 117-5988)
  • Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. DĮ-86 „Dėl personalinės Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo vyriausiosios komisijos sudėties patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 33-1611)
  • Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. DĮ-278 „Dėl 2010 m. bandomojo gyventojų ir būstų surašymo lapo formos patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 144-6421)

ES teisės aktai

  • 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 763/2008 dėl gyventojų ir būstų surašymų

JTEEK ir Eurostato rekomendacijos dėl gyventojų ir būstų 2010 m. surašymų

Europos statistikų konferencija. Rekomendacijos dėl gyventojų ir būstų 2010 m. surašymų (PDF)

Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo klausimai kitomis kalbomis (neoficialus vertimas): 

E. surašymo lapo pildymo parodomoji versija (*.mp4)  (Neatsidarius vaizdo įrašui, įsidiekite mp4PlayerSetup.exe).

E. surašymo lapo pildymo parodomoji versija (YouTube).

Nuolatinis gyventojas

  • Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos teritorijoje arba esantis užsienyje iki vienų metų;
     
  • užsienietis, gavęs nuolatinį leidimą gyventi, nuolat gyvenantis Lietuvos teritorijoje;
     
  • užsienietis, gavęs laikiną leidimą gyventi vieniems metams ar ilgesniam laikotarpiui.

Nuolatinė gyvenamoji vieta

Gyventojai surašomi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai geografinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs, t. y. kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ir jo šeima gyvena ilgiausiai ir pan. Gyventojų surašyme nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti ir asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Svarbu užtikrinti, kad visi nuolatiniai gyventojai būtų surašyti ir išvengta tokių atvejų, kai asmenys įskaičiuojami į teritorijos gyventojų skaičių daugiau nei vieną kartą.

Namų ūkis

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis. Giminystės ar vedybiniai ryšiai tarp namų ūkio narių nebūtini.

Formuojant valstybės socialinę, šeimos politiką, svarbi informacija apie namų ūkių tipą ir sudėtį, ar gyventojai būste gyvena vieni, ar grupėmis.

Būstas

Būstas – vieno buto namas, butas gyvenamajame name ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys (-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis ar patalpa, kuri neskirta žmogui gyventi, tačiau surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Būstas turi būti su atskiru įėjimu iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos. Būsto sudėtinė dalis yra ir gyventi skirti kambariai, turintys atskirą įėjimą (kambarys, esantis virš garažo, įrengtas ūkiniame pastate ar pan.).

Informacija apie būstus reikalinga įvertinti gyventojų, namų ūkių, šeimų apsirūpinimą būstu, jo kokybę (naudingąjį plotą, šildymo būdą, patogumus ir pan.).

Surinkus duomenis apie būstus galima sužinoti, kiek žmonių gyvena butuose, esančiuose gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, kiek bendrabučiuose ar vieno buto namuose ir t. t.

Benamis

Gyvenimo sąlygoms įvertinti renkama informacija apie benamius. Benamiu laikomas žmogus, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir lėšų bent minimaliam būstui išsinuomoti ar nusipirkti, dėl būsto neturėjimo miega lauke, kanalizacijos šuliniuose, sąvartynuose, šiluminėse trasose, pastatuose, kurie nėra skirti žmonėms gyventi, laikino gyvenimo namuose (nakvynės namuose ar pan.).

Siekiant nustatyti kuo tikslesnį benamių skaičių ir jų buvimo vietas, surašymo metu naudojamasi savivaldybėse ir įvairiose socialinės pagalbos įstaigose esančiais benamių sąrašais ir kita medžiaga.

Lytis

Gyventojų skirstymas pagal lytį reikalingas ir kitai surašymo informacijai rengti, analizuoti vyrų ir moterų skaičiaus santykį pagal amžių, šeiminę sudėtį, kitus socialinius ir ekonominius rodiklius, socialinei politikai, moterų ir vyrų lygių galimybių analizei plėtoti, gyventojų prognozėms rengti.

Amžius

Grupavimas pagal amžių leidžia suskirstyti asmenis gyventojų grupėmis (vaikai, jaunimas, darbingo amžiaus, pagyvenę asmenys ar pan.), nagrinėti surašymo rezultatus įvairiomis temomis, palyginti juos su kitų valstybių duomenimis.

Gimimo vieta

Sugrupavus gyventojus pagal gimimo vietą, galima nustatyti jų skaičių pagal gimimo valstybę, miestą ar kaimą, migracijos kryptis.

Santuokinė padėtis

Leidžia nustatyti susituokusių, išsiskyrusių, našlių ir niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir moterų skaičių, nagrinėti gyventojų šeiminių nuostatų kitimą. Šie duomenys analizuojami lyginant su kitais surašymo rezultatais (užimtumas, pragyvenimo šaltiniai ir kt.) ankstesnių surašymų ir kitų valstybių duomenimis.

Pirmosios santuokos įregistravimo metai

Informacija apie santuokos sudarymo metus leidžia demografams nagrinėti šeimos kūrimo procesus ir jų pokyčius, t. y. kokio amžiaus būdami asmenys kuria šeimas skirtingose kartose, gimstamumo raidą, palyginti su kitomis valstybių duomenimis.

Moters pagimdytų vaikų skaičius

Parodo įvairių kartų moterų, gimdančių pirmą vaiką, amžių, pagimdytų vaikų skaičių, negimdžiusių moterų dalį, leidžia įvertinti ilgalaikius gimstamumo pokyčius.

Pilietybė

Nustatomas gyventojų, turinčių Lietuvos ir užsienio valstybių pilietybę, dvigubą pilietybę, asmenų be pilietybės skaičius, jų pasiskirstymas šalyje ir administraciniuose teritoriniuose vienetuose (apskrityse ir savivaldybėse) ir kt. Atliekant šių duomenų analizę (lyginant demografines, etnokultūrines, socialines ir ekonomines charakteristikas, gyvenamąją vietą, būsto sąlygas) galima įvertinti šalies gyventojų ir užsieniečių gyvenimo kokybę.

Nuolatinė gyvenamoji vietovė prieš vienus metus

Informacija leidžia nustatyti asmenų, šeimų ir namų ūkių skaičių, kurie pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ar atvyko iš kitos valstybės, analizuoti, kokio amžiaus, išsilavinimo, dirbantys ar besimokantys gyventojai dažniau keičia gyvenamąją vietą.

Išvykę ir atvykę asmenys, jų išvykimo ar atvykimo trukmė ir priežastis

Surinkti duomenys leis parengti informaciją apie migrantus, migracijos priežastis ir trukmę (mėnesiais). Bus nustatytas laikinai išvykusių ir laikinai atvykusių (iki vienų metų) asmenų bei nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius pagal administracinius teritorinius vienetus (apskritis ir savivaldybes), seniūnijas, miestus ir kaimo gyvenamąsias vietoves.

Kada nors užsienyje gyvenę asmenys

Bus nustatytas kada nors išvykusių į užsienį gyventojų skaičius, jie paskirstyti pagal valstybes, kuriose gyveno ir gyvenimo ten priežastis, gauta labai svarbi informacija apie migracijos srautus ir migrantų sudėtį.

Tautybė

Surašymas nustatys, kokių tautybių ir kiek žmonių gyvena Lietuvoje, kaip jie pasiskirstę pagal administracinius teritorinius vienetus (apskritis ir savivaldybes), seniūnijas ir kt. Informacija apie tautybę svarbi įgyvendinant tautinių mažumų ir integracijos politiką. Surašymo metu asmuo laisvai gali pareikšti, kokios jis tautybės.

Gimtoji kalba

Gimtoji kalba – tai kalba, kuria asmuo kalbėjo vaikystėje ir kurią paprastai jis geriausiai moka. Surinkti duomenys įgalins sugrupuoti gyventojus pagal gimtąją kalbą, nustatyti, ar tai savos tautybės, ar kita kalba.

Kalbų mokėjimas

Surinkti duomenys leis įvertinti įvairių gyventojų grupių valstybinės kalbos ir užsienio kalbų mokėjimą, nagrinėti, kaip kitas kalbas moka įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų, ir gyvenamųjų vietovių žmonės.

Savęs priskyrimas religinei bendruomenei

Leis nustatyti gyventojų pasiskirstymą tikybomis, tradicines ar besiformuojančias religines bendruomenes, asmenų, nepriskiriančių savęs nė vienai religinei bendruomenei, skaičių.

Mokymasis mokykloje

Leis suskirstyti besimokančiuosius amžiaus grupėmis, išskirti dirbančių ir besimokančių gyventojų grupes.

Mokymo įstaigos baigimas

Atsakymai į šį klausimą įgalins parengti ir išanalizuoti duomenis apie gyventojų įgytą aukščiausią išsilavinimą, tokių gyventojų sudėtį šalyje, mieste ir kaime, pagal lytį, amžiaus grupes, pragyvenimo šaltinius, darbo sritis ir kt. Išsilavinimo lygis bus palyginamas su užfiksuotu per ankstesnius surašymus ir kitų šalių duomenimis.

Dirbančių ir nedirbančių asmenų skaičius

Parodys dirbančių, bedarbių ir ekonomiškai neaktyvių asmenų skaičių, apibūdins užimtumą ir nedarbą. Duomenys apie ekonominę veiklą bus renkami tokie, kokie jie buvo paskutinę savaitę iki surašymo momento. Lyginant gyventojų demografinę sudėtį, išsilavinimo lygį, užimtumą ir kt. charakteristikas, galima vertinti bendrą ekonominę padėtį.

Ekonominės veiklos rūšis

Dirbančiųjų skaičius pagal atskiras ekonominės veiklos rūšis, palyginti su bendru ekonomiškai aktyvių asmenų skaičiumi, bene tiksliausiai apibūdina valstybės ūkio struktūrą. Pagal įmonės arba įstaigos pavadinimą ir adresą nustatoma surašomo asmens darbovietės ekonominės veiklos rūšis, duomenys apdorojami greičiau ir tiksliau.

Profesija (atliekamas darbas)

Apibrėžiamas pagrindinėmis darbo užduotimis ir pareigomis. Surinkti duomenys įgalina nustatyti dirbančiųjų profesinę sudėtį, palyginti jos pokyčius šalyje ir su kitomis valstybėmis.

Darbovietės vieta

Leidžia nustatyti asmenų, dirbančių kitose vietovėse nei gyvena, skaičių. Tai parodo gyventojų darbinį mobilumą.

Ankstesnė darbinė veikla

Klausimai apie ankstesnę darbinę veiklą skirti neaktyviems gyventojams (bedarbiams, pensininkams ir kt.). Taip bus gauta išsami ir tiksli informacija apie visų gyventojų pasiskirstymą profesijomis, kurių profesijų daugiausia gyventojų nedirba.

Pragyvenimo šaltiniai

Įgalins sugrupuoti visus gyventojus pagal pragyvenimo šaltinius: darbo užmokestį, pajamas iš savo ar šeimos verslo, pajamas iš žemės ūkio veiklos, pensijas ir kt. Tai vienas svarbiausių socialinių rodiklių.

Pastato pastatymo metai

Leis sugrupuoti būstus pagal statybos pabaigos laiką. Šie duomenys labai reikalingi numatant naujų būstų statybą ar senų rekonstrukciją.

Būsto tipas

Bus nustatyta, kiek asmenų gyvena atskiruose namuose, dviejų butų namuose, daugiabučiuose, kiek gyvena kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose (bendrabučiuose, viešbučiuose), kiek asmenų neturi būsto. Bus galima palyginti Lietuvos administracinių teritorinių vienetų (apskričių ir savivaldybių), seniūnijų apsirūpinimą būstais su kitų valstybių duomenimis.

Būsto apgyvendinimas

Parodys, kiek būstų apgyvendinta nuolat, kiek turima antrųjų būstų arba naudojama sezono metu, neapgyvendintų ir pan.

Būsto valdos statusas

Parodys, kiek yra būstų, kuriuose gyvena savininkų namų ūkių nariai, kuriuose gyvena nuomininkai, ir kt.

Būsto nuosavybė

Įgalins sugrupuoti būstus pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise.

Naudingasis plotas ir kambarių skaičius

Leis apskaičiuoti naudingąjį plotą ir kambarių skaičių vienam gyventojui, palyginti šiuos rodiklius mieste ir kaime su kitomis šalimis.

Patogumai ir virtuvė

Leis įvertinti būstų kokybę, t. y. gyventojų galimybę naudotis virtuve, karštu vandeniu, vonia (dušu), elektra, tualetu ir palyginti šiuos rodiklius mieste bei kaime.

Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas

Įgalins sužinoti, kiek gyventojų individualiai tvarko nuotekas ir apsirūpina geriamuoju vandeniu, kiek naudojasi centralizuota nuotekų tvarkymo ir vandentiekio infrastruktūra.

Šildymo būdas

Parodys, kokia būstų dalis apšildoma centralizuotų šilumos tinklų, kokia – vietinių šilumos šaltinių. Taip pat, kokia energijos rūšis dažniausiai naudojama apšildyti būstą iš vietinio šilumos šaltinio.

Gyventojų surašymo informacinės skrajutės (PDF):
      -  Lietuvių k.
      Rusų k. 
      Lenkų k.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kartu su Statistikos departamentu parengė atvirlaiškius, skirtus informuoti apie surašymą atvykstančiuosius ir išvykstančiuosius oro uostuose, autobusų ir traukinių stotyse. Surašymo atvirlaiškiai (PDF):
      -  Lietuvių k.
      -  Anglų k.
      -  Rusų k.

El. surašymo plakatai (PDF)

Surašymo plakatai (PDF)

2011 m. surašymo logotipo naudojimo gairės (PDF)

Logo (*.eps) (ZIP)        Fonas (*.tif) (ZIP)

LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia susirašyti internetu (You Tube)

E. surašymo lapo pildymo parodomoji versija (*.mp4)  (Neatsidarius vaizdo įrašui, įsidiekite mp4PlayerSetup.exe)

E. surašymo lapo pildymo parodomoji versija (YouTube)

Reklaminis vaizdo klipas (*.mp4) (bendras)

Surašymo logotipo variacijų paroda (PDF)

Lietuvos statistikos departamente:

Metodiniais-organizaciniais klausimais
Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyrius

Tel.: (8 5) 236 4921, (8 5) 236 4968
Faksas (8 5) 236 4978
El. paštas surasymas@stat.gov.lt

Ryšių su žiniasklaida klausimais
Ryšių su visuomene skyrius

Tel. (8 5) 236 4888
Faksas (8 5) 236 4899
El. paštas info@stat.gov.lt

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iškilo poreikis tiksliau žinoti, kiek joje gyventojų. Ūkio ugdymo bei demografinės politikos tikslams reikėjo žinoti gyventojų skaičių, socialinę ir demografinę sudėtį, gyventojų kokybines charakteristikas (išsilavinimas, užimtumas atskirose veiklose, profesinė sudėtis). Kita svarbi priežastis – būtinybė patikslinti tautinę sudėtį. To reikėjo siekiant parengti ir įgyvendinti tautinių mažumų politiką. 

Lietuvoje gyventojų turėjo gerokai sumažėti dėl gausaus sovietinės armijos karių, karininkų ir jų šeimų narių išvykimo iš Lietuvos. Visa tai užfiksuoti galėjo tik surašymas.

2001 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas buvo pirmasis gyventojų surašymas nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

Buvo numatyta surašyti visus nuolatinius šalies gyventojus. Surašymo metodika buvo parengta atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias parengė JT Europos ekonominė komisija ir Eurostatas, patvirtino Europos statistikų konferencija. Surašymo klausimynas buvo rengiamas įsiklausant į tarptautinį patyrimą ir rekomendacijas bei nacionalinius interesus.

2001 m. surašymo metu buvo surašomi ne tik gyvenamuosiuose, bet ir senelių, vaikų, globos, nakvynės namuose, pataisos darbų įstaigose, kareivinėse, vienuolynuose ir kitur gyvenantys žmonės, benamiai. Surašymui buvo pasitelkta apie 15 tūkst. darbuotojų.

2001 m. Lietuvos Respublikos visuotinis gyventojų ir būstų surašymas buvo atliktas sėkmingai. Jis visiškai atitiko europinius standartus. Rezultatus buvo galima palyginti su kitomis šalimis. Bene svarbiausia – buvo nustatytas tikslus gyventojų skaičius, gautos išsamios demografinės ir kitos charakteristikos. Užfiksuotas aukštas gyventojų išsilavinimas, tautinis vienalytiškumas – 83,5 proc. gyventojų – lietuviai. Romos katalikų dauguma (2,8 mln.) sudarė 79 proc. Lietuvos gyventojų.

Surašymo momentas – 2001 m. balandžio 5 d. 24 val.

Nuolatinė gyvenamoji vieta – geografinė vieta, kurioje surašomas asmuo paprastai gyvena. Tai gali būti ta pati arba kita vieta, kurioje jis faktiškai buvo surašymo metu, arba tai gali būti jo juridinė gyvenamoji vieta.

Nuolatinis būsto gyventojas – asmuo, kuris nuolat gyvena būste, taip pat asmuo, kuris nuolat gyvena būste, tačiau laikinai yra išvykęs (trumpesniam laikotarpiui nei vieneri metai) ir numato sugrįžti atgal į šį būstą, bei asmuo, kuris atvyko į būstą nuolat gyventi, nors dar nepraėjo vieneri metai nuo jo atvykimo.

Amžius – sukakusių pilnų metų skaičius iki surašymo momento.

Gimimo vieta – asmens motinos nuolatinė gyvenamoji vietovė asmens gimimo metu. Asmeniui, gimusiam Lietuvoje, nurodomas toks gyvenamosios vietovės statusas, koks buvo asmens gimimo metu, nesvarbu, ar metams bėgant kaimo vietovė tapo miestu, ar atvirkščiai. Asmeniui, gimusiam užsienyje, valstybė nurodoma pagal dabartines šalies sienas.

Laikoma, kad asmuo vieneri metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, neatsižvelgiant į tai, ar jis keitė adresą to paties miesto ar to paties kaimo teritorijoje, ar persikėlė gyventi iš vieno kaimo į kitą tos pačios seniūnijos teritorijoje; buvo išvykęs atostogų, ilsėtis, gydytis, į komandiruotę, dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, į užsienį (ne ilgiau kaip vieneriems metams); atliko privalomąją karinę tarnybą.

Duomenis apie vaikus iki 15 metų pateikė vienas iš tėvų, globėjų ar kitas suaugęs namų ūkio narys. Jeigu abejojama, kokią nurodyti vaiko tautybę, gimtąją kalbą pirmenybė buvo teikiama motinos nuomonei.

Moka kalbą – reiškia, kad asmuo kokia nors kalba gali kalbėti ir/ar rašyti. Jei asmuo kokia nors kalba gali perteikti informaciją taip, kad ji būtų lengvai suprantama, nuosekliai ir rišliai dėsto savo mintis, supranta buitinę kalbą, gali atsakyti į paprasčiausius klausimus, užpildyti dokumentą, parašyti trumpą tekstą.

Vaikas – asmuo iki 18 metų.

Pagimdytų gyvų vaikų skaičius – visi iki surašymo momento surašomų moterų pagimdyti gyvi vaikai (nepriklausomai nuo amžiaus), nesvarbu, ar surašymo momentu visi buvo gyvi ir kur jie gyveno.

Užimtas gyventojas – 15 metų ir vyresnis asmuo, kuris per paskutinę savaitę iki surašymo (2001 m. kovo 26 d.–balandžio 1 d.) dirbo bet kokį darbą ne trumpiau kaip vieną valandą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų).

Neaktyvus gyventojas – 15 metų ir vyresnis asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtojo, nei prie bedarbio (moksleivis, studentas, pensininkas, namų šeimininkas(-ė) ir pan.).

Ekonominės veiklos rūšis – gamybos ar kitokios veiklos rūšis, kuria užsiima įmonė ar panašus ūkinis vienetas, kurioje buvo dirbančio asmens darbo vieta.

Negalia – sveikatos požiūriu negalia yra bet koks apribojimas ir negalėjimas (dėl pažeistos funkcijos) atlikti veiksmų, kurie yra įprasti sveikam žmogui.

Invalidumas – tai kompetentingų gydymo įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

Neįgalus žmogus – asmuo, kuriam nustatyta 1-a, 2-a arba 3-a invalidumo grupė, ir vaikas iki 16-os metų, kuriam yra nustatytas invalidumas nuo vaikystės.

Asmeninis namų ūkis – tai grupė asmenų, kurie gyvena viename būste, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi, arba atskirai gyvenantis vienas asmuo. Giminystės ar vedybiniai ryšiai tarp namų ūkio narių nebūtini.

Šeiminis namų ūkis – namų ūkis, kurį sudaro du arba daugiau asmenų, susijusių vedybiniais ar giminystės ryšiais. Tai gali būti sutuoktinių/sugyventinių pora be ar su vaiku(-ais) arba vienas iš tėvų su vaiku(-ais) su arba be kitais asmenimis ir pan.

Nešeiminis namų ūkis – namų ūkis, kurį sudaro vienas asmuo ar grupė asmenų, kurie nėra susiję vedybiniais ar giminystės ryšiais.

Institucinis namų ūkis – namų ūkis, susidedantis iš asmenų, kurių pastogės ir gyvenimo poreikį patenkina institucija.

Instituciniai namai – senelių namai ir pensionatai, globos įstaigos žmonėms su negalia, vaikų globos namai, šeimyniniai vaikų globos namai (šeimynos), vaikų sodybos, nakvynės namai, laikini globos namai vaikams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su negalia, patyrusių smurtą moterų ir vaikų namai, krizių centrai, ligoninės, vienuolynai, seminarijos, kareivinės, internatinės mokyklos, pataisos darbų įstaigos, areštinės ir pan.

Pagrindinė [„branduolinė"] šeima – sutuoktinių/ sugyventinių pora be vaikų ar sutuoktinių/sugyventinių pora su vienu ar daugiau vaikų, ar vienas iš tėvų su vienu ar daugiau vaikų.

Pastatas – atskiras statinys, kuriame yra vienas arba daugiau būstų, kambarių ar kitų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, komercijos, kultūros tikslams ar kitai veiklai.

Gyventojų ir būstų surašymo metu buvo surašomi tik tie pastatai, kuriuose buvo gyvenamųjų būstų.

Gyvenamasis pastatas – pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamasis(-ieji) būstas(-ai).

Negyvenamasis pastatas – pastatas, kuris nėra gyvenamasis namas, bet jame yra gyvenamasis būstas.

Būstas – individualus namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys(-iai) su bendro naudojimo patalpomis.

Tradicinis būstas – individualus namas, individualaus namo dalis, butas.

Netradicinis būstas – būstas, kuris iš dalies yra ilgalaikis ar neskirtas žmogui gyventi jame, tačiau surašymo metu naudojamas kaip vieno ar kelių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta (pvz., vagonėlis, jachta ar pan.).

Bendro naudojimo gyvenamasis būstas – atskira ir savarankiška patalpų grupė, skirta didesnėms asmenų grupėms ar atskiriems namų ūkiams apgyvendinti, kuris surašymo metu buvo naudojamas kaip bent vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta (pvz., studentų bendrabutis, neprivatizuotas(-i) įmonės bendrabučio kambarys(-ai), viešbutis, poilsio namai, stovykla ar pan.).

Individualus namas – vieno būsto namas, sodyba ar sodo namas, pritaikytas gyventi ištisus metus.

Individualaus namo dalis – dviejų butų namo dalis.

Butas – būstas daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) ar sublokuotame name, negyvenamajame pastate ar privatizuotame(-uose) bendrabučio kambaryje(-iuose).

Bendrabutis – būstas studentų bendrabutyje, neprivatizuotame(-uose) įmonės, organizacijos bendrabučio kambaryje(-iuose).

Kita patalpa – statinys, pritaikytas gyventi ištisus metus ir surašymo metu buvęs bent vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta (vagonėlis, jachta, nepritaikytas gyventi ištisus metus sodo namas).

Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių, kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų ir kitų pagalbinių patalpų), verslo patalpų bute bendrasis plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, nešildomų palėpių, rūsių, garažų plotas.

Kambarys – būste esanti erdvė, apsupta sienų, kylančių nuo grindų iki lubų (stogo) mažiausiai du metrus, gana didelė (ne mažesnė kaip keturi kvadratiniai metrai), kad joje tilptų suaugusio žmogaus lova. Kambariais nelaikomi: virtuvės, koridoriai, verandos, prieangiai, vonios kambariai ar tualetai (net didesni negu keturi kvadratiniai metrai).

Lietuvos statistikos departamente:

Metodiniais-organizaciniais klausimais
Gyventojų surašymų ir apklausų organizavimo skyrius

Tel.: (8 5) 236 4921, (8 5) 236 4915, (8 5) 236 4968
Faksas (8 5) 236 4978
El. paštas surasymas@stat.gov.lt

Ryšių su žiniasklaida klausimais
Ryšių su visuomene skyrius

Tel. (8 5) 236 4888
Faksas (8 5) 236 4899
El. paštas info@stat.gov.lt